Pasinerkite į „Waterfall Model“ – kertinio programinės įrangos kūrimo akmens – subtilybes. Šis išsamus vadovas atskleidžia nuoseklias modelio fazes, pabrėžia jo pranašumus ir pateikia realių pavyzdžių. Nesvarbu, ar esate projektų vadovas, kūrėjas ar kažkas, norintis suprasti programinės įrangos kūrimo elementus, šis straipsnis suteiks jums reikalingų įžvalgų. Keliaudami pakopiniais krioklio modelio laipteliais prisisekite.
Krioklio modelio (angl. Waterfall Model) esmė
Žingsnis po žingsnio kūrimo procesas
Kas tiksliai yra krioklio modelis? „Waterfall Model“ yra tradicinė programinės įrangos kūrimo metodika. Iš esmės tai linijinis ir nuoseklus metodas, kai kiekviena fazė turi būti baigta prieš prasidedant kitai. Paprastai jį sudaro nuo penkių iki šešių etapų: reikalavimai, projektavimas, įgyvendinimas, patikra ir priežiūra. Be to, kai kurie modeliai apima preliminarią galimybių studiją.
Dabar pasinerkime į tai, kodėl šis modelis vadinamas „kriokliu“. Įsivaizduokite krioklį; vanduo teka viena kryptimi – žemyn keliais laipteliais. Panašiai šiame modelyje procesas vyksta žemyn keliais etapais, o pasibaigus fazei grįžti atgal nėra.
Realaus pasaulio pavyzdys
Pavyzdžiui, apsvarstykite galimybę sukurti internetinės prekybos svetainę. Iš pradžių surenkami visi reikalavimai; kaip naudotojo registracija, produktų sąrašas ir mokėjimų integravimas. Be to, projektavimo etapas apima svetainės išdėstymo, vartotojo sąsajos ir kt. Vėliau, įgyvendinimo etape, vyksta tikrasis kodavimas ir kūrimas. Po to patikrinimo etapas užtikrina, kad viskas veikia taip, kaip numatyta. Galiausiai, priežiūros etapas apima nuolatinį palaikymą, pvz., naujų reikalavimų tvarkymą ar problemų sprendimą.
Įspūdingi privalumai
Aiškumas ir paprastumas
Vienas reikšmingas pranašumas yra tai, kad krioklio modelį lengva suprasti ir valdyti. Dėl savo linijinio pobūdžio tam nereikia išankstinės projektų valdymo patirties. Todėl tai puikus pasirinkimas mažesniems projektams ar mažiau patirties turinčioms komandoms.
Tvirta dokumentacija
Be to, kadangi šis modelis reikalauja, kad kiekviena fazė būtų baigta prieš judant, tai, žinoma, sukuria išsamesnę dokumentaciją. Ši dokumentacija gali būti nepaprastai naudinga ateityje arba jei dalis projekto bus perduota kitiems kūrėjams.
Apibrėžta struktūra ir laiko juosta
Naudojant krioklio modelį, laiko juostos yra aiškios, nes kiekviena fazė turi tam tikrą pradžios ir pabaigos datą. Šis aiškumas padeda efektyviai paskirstyti išteklius ir užtikrina, kad suinteresuotosios šalys turėtų aiškų vaizdą apie projekto eigą.
Trūkumų pasvėrimas
Tačiau „Waterfall“ modelis neturi trūkumų. Dėl linijinio pobūdžio sunku atlikti pakeitimus, kai fazė baigta. Be to, kadangi produktas išbandomas tik pabaigoje, problemų gali kilti vėlyvoje kūrimo proceso stadijoje. Dėl to kartais gali vėluoti arba viršyti biudžetą.
Atvejo analizė: sėkmės istorija
Sėkmingo krioklio modelio taikymo pavyzdys yra NASA Space Shuttle programinės įrangos kūrimas. Tam reikėjo labai patikimos programinės įrangos, kur kruopštus planavimas ir patikima dokumentacija buvo labai svarbūs. Todėl šis modelis su struktūrizuotomis fazėmis ir akcentu į dokumentaciją buvo idealus pasirinkimas.
Apibendrinimas
Apibendrinant, „Waterfall Model“ siūlo struktūruotą ir sistemingą programinės įrangos kūrimo metodą. Tai ypač naudinga, kai reikalavimai yra gerai suprantami ir mažai tikėtina, kad jie pasikeis. Nors ir netinka kiekvienam projektui, tam tikruose kontekstuose, pavyzdžiui, kuriant ypač patikimą programinę įrangą, ji yra neįkainojama. Suprasdami krioklio modelio ypatybes, pranašumus ir apribojimus, projektų vadovai gali priimti pagrįstą sprendimą, ar tai tinkamas požiūris į jų projektą.